Skirtingi specialistai atlieka skirtingas praktikas, todėl svarbu atskirti juos vieną nuo kito.

Psichologas

Išsilavinimas – 4 metai psichologijos bakalauro studijų ir 2 metai psichologijos magistro studijų.

Psichologai padeda žmonėms spręsti psichologinius, santykių ir mokymosi sunkumus, padeda krizių atvejais, veda įgūdžių lavinimo užsiėmimus, pavyzdžiui, apie streso valdymą ar motyvacijos stoką. Psichologai taip pat gali nukreipti psichiatriniam tyrimui arba tam tikros rūšies terapijai. Neretai psichologai papildomai baigia psichoterapines studijas ir patys gali vesti psichoterapinius užsiėmimus.

Niekada nesuklysite, jei kreipsitės į psichologą. Jis rekomenduos tinkamą pagalbos būdą ir, jei reikės, nukreips pas kitus specialistus.

Lankymasis pas psichologą dažniausiai yra trumpalaikis – gali pakakti vieno ar kelių susitikimų, o kartais jų prireikia ir dešimties. Dažnai konsultuojamasi apie du mėnesius.

Psichologai:

Danutė Savickienė 

Eglė Kalinauskienė 

Deimantas Zinkevičius 

Psichiatras

Išsilavinimas – medicininis. Norint tapti psichiatru, reikia 6 metus studijuoti mediciną ir 4 metus atlikti psichiatrijos rezidentūrą.

Psichiatras gali diagnozuoti psichologinius sutrikimus, sudaryti gydymo planą, nukreipti pas psichologą ar psichoterapeutą, taikyti gydymą vaistais ir juos išrašyti. Vaistus išrašyti gali tik psichiatras.

Kontaktas su psichiatru dažniausiai vyksta maždaug kartą per mėnesį – aptariama, kaip sekasi gydytis, ar vaistai tinka ir padeda. Susitikimai tęsiami tol, kol vartojami vaistai.

Kada kreiptis į psichiatrą? Kai jaučiate, kad kančia tokia didelė, jog sunku išsiversti be vaistų, arba turite sunkių ir lėtinių sunkumų, pavyzdžiui, depresiją, nerimą, miego, nuotaikos ar valgymo sutrikimų, priklausomybių arba ryšio su realybe praradimą.

Psichoterapeutas

Išsilavinimas – psichologo arba gydytojo specialybė ir podiplominės psichoterapijos studijos (4 metai).

Psichoterapeutas padeda spręsti ir analizuoti gilesnes žmogaus problemas, tokias kaip psichologinis skausmas, liūdesys, depresija, nerimas, santykių problemos, stresas ir perdegimas, traumos, žema savivertė ar motyvacijos praradimas. Psichoterapija taip pat gali padėti geriau pažinti save ir tobulėti. Nuosekliai lankant terapiją galimi ir asmenybės pokyčiai.

Dažniausiai psichoterapeutas remiasi viena psichoterapine paradigma, pavyzdžiui:

• kognityvine elgesio terapija;
• psichodinamine terapija;
• psichoanalitine terapija;
• egzistencine terapija;
• geštalto terapija;
• humanistine terapija;
• kitomis kryptimis.

Jeigu psichoterapeutas yra baigęs kelias psichoterapijos mokyklas, savo darbe gali taikyti kelias psichoterapines paradigmas.

Lankymasis pas psichoterapeutą dažniausiai yra ilgalaikis – gali trukti nuo pusės metų iki kelerių metų, susitinkant vieną ar du kartus per savaitę.

Psichoterapeutės ir jų praktikuojamos psichoterapijos kryptys:

Greta Kučinskaitė 

Kognityvinė elgesio terapija

Aistė Blažiūnė 

Geštalto terapija

Inga Dovidaitienė 

Egzistencinė terapija

Loreta Vaičaitytė 

Hipnoterapija

Informacija apie konsultacijas su specialistais yra konfidenciali ir neperduodama jokioms institucijoms. Čia galima drąsiai kreiptis ir be įtampos rūpintis savo emocine sveikata.