Gali jaustis geriau - Visi Psichologai

5 patarimai kaip pastebėti vaikų ir paauglių streso požymius

2023-09-13

Jaunimas, kaip ir suaugusieji, patiria stresą. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių: mokyklos, draugų, tėvų, mokytojų ar trenerių lūkesčių, taip pat dėl COVID-19 pandemijos sukeltų sukrėtimų.

Stresas kartais būna naudingas – jis gali suteikti energijos prieš svarbų testą, egzaminą ar sporto varžybas. Tačiau per didelis stresas gali kelti sunkumų. Pastebėję emocinius ir elgesio pokyčius, galime laiku suprasti, kad jaunuoliui reikia paramos.

Štai keli patarimai, kaip atpažinti galimus streso požymius.

1. Stebėkite elgesio pokyčius

Įvairaus amžiaus jaunuoliams, ypač mažesniems vaikams, gali būti sunku atpažinti stresą arba pasakyti, kad jį patiria. Vaikų stresas gali pasireikšti elgesio pokyčiais. Dažniausi jų:

dirglumas ar pakitusi nuotaika;
pasitraukimas iš veiklos, kuri anksčiau teikė malonumą;
dažnesni skundai dėl mokyklos;
netikėtos baimės reakcijos ar verkimas;
stipresnis prisirišimas prie tėvų ar mokytojo;
per ilgas arba per trumpas miegas;
gausesnis arba menkesnis valgymas.

Paaugliams daugiau laiko leisti su bendraamžiais yra įprasta brendimo dalis. Tačiau didesnį stresą gali rodyti:

ilgamečių draugysčių atsisakymas;
tėvų vengimas;
priešiškas nusiteikimas šeimos narių atžvilgiu.

Neigiamas elgesys ne visada reiškia, kad jaunuolis patiria per daug streso. Vis dėlto pastebimi elgesio pokyčiai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.

2. Atkreipkite dėmesį į fizinę savijautą

Stresas gali pasireikšti fiziniais simptomais, tokiais kaip pilvo ar galvos skausmas. Jei vaikas dažnai lankosi pas mokyklos slaugytoją arba jo nusiskundimai sustiprėja tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, prieš egzaminą, tai gali būti ženklas, kad jis patiria didelį stresą.

3. Stebėkite, kaip vaikas bendrauja su kitais

Namie vaikas gali atrodyti įprastai, o kitoje aplinkoje elgtis kitaip. Bendraukite su juo ir pasidomėkite, kaip jis jaučiasi mokykloje bei kitose veiklose. Pokalbiai su mokytojais, mokyklos administracija, kitais tėvais ir būrelių vadovais gali padėti geriau suprasti vaiko mintis, jausmus ir galimus nerimo šaltinius.

4. Klausykitės, kaip vaikas apibūdina savo savijautą

Vaikai gali nežinoti žodžio „stresas“ ar jo reikšmės, todėl savo savijautą apibūdina kitais žodžiais, pavyzdžiui:

„susirūpinęs“;
„sutrikęs“;
„susierzinęs“;
„piktas“.

Vaikai ir paaugliai taip pat gali išsakyti neigiamas mintis apie save, kitus ar pasaulį, pavyzdžiui:

„Niekas manęs nemėgsta.“
„Esu kvailas.“
„Niekas nėra smagu ar įdomu.“

Įsiklausykite į šiuos žodžius ir pabandykite suprasti, kas paskatino vaiką ar paauglį taip jaustis.

5. Psichologinė pagalba

Tėvams, vaikams ir paaugliams nereikia su stresu tvarkytis vieniems. Jei nerimaujate, kad vaikas ar paauglys nuolat patiria reikšmingų streso simptomų, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu.

Psichologas gali padėti įvertinti sunkumus ir rasti veiksmingų būdų, kaip sumažinti slegiantį stresą.